Reikalavimas yra ne popierius, o veikianti procedūra su įrašais

Pagrindinis dokumentas yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos. Jis galioja tiesiogiai, be atskiro perkėlimo į Lietuvos teisę.

Jo 5 straipsnio 1 dalis formuluoja pareigą trumpai: maisto tvarkymo subjektai diegia, įgyvendina ir vykdo nuolatinę procedūrą ar procedūras, paremtas RVASVT principais.

Trys veiksmažodžiai vienoje eilutėje: diegia, įgyvendina ir vykdo. Vien turėti dokumentą neužtenka, jis turi būti taikomas.

Septyni principai

Reglamento 5 straipsnio 2 dalis juos išvardija:

1. Rizikos veiksnių identifikavimas, tai yra tų, kuriems reikia užkirsti kelią, kuriuos reikia

pašalinti ar sumažinti iki priimtino lygio.

1. Svarbių valdymo taškų identifikavimas tame etape, kuriame valdymas yra esminis.
2. Kritinių ribų nustatymas svarbiuose valdymo taškuose, kai nubrėžiama riba tarp to, kas

priimtina ir kas nepriimtina.

1. Stebėsenos ir tikrinimo procedūrų nustatymas ir vykdymas.
2. Korekcinių priemonių nustatymas, kai stebėsena parodo, kad valdymo taškas nebevaldomas.
3. Reguliariai atliekamų procedūrų sukūrimas, kuriomis tikrinama, ar visa tai veiksmingai

veikia.

1. Dokumentų ir įrašų nustatymas, pagal kuriuos matyti, kiek veiksmingai priemonės taikomos.

Prie to prisideda dar viena eilutė, kurią praleidžia dauguma: pakeitus produktą, procesą ar etapą, tvarką reikia peržiūrėti ir atitinkamai pakeisti. Vadinasi savikontrolė nėra vienkartinis darbas.

Ką reikia turėti popieriuje

Reglamento 5 straipsnio 4 dalis nurodo tris pareigas:

• teikti kompetentingai institucijai dokumentus, įrodančius atitiktį, jos nustatytu būdu ir

atsižvelgiant į maisto tvarkymo pobūdį ir dydį;

• garantuoti, kad procedūras aprašantys dokumentai nuolat atnaujinami;
• tam tikrą laiką saugoti kitus dokumentus ir įrašus.

Kam reikalavimas netaikomas

Reglamento 5 straipsnio 3 dalis: pareiga taikoma tik subjektams, vykdantiems bet kurį maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapą po pirminės maisto produktų gamybos.

Pirminei gamybai RVASVT procedūrų reikalavimas netaikomas. Bet tai nereiškia, kad higienos reikalavimų nėra, jiems galioja atskiros taisyklės ir geros higienos praktika.

Reglamentas taip pat netaikomas maisto ruošimui ir laikymui asmeninio namų ūkio reikmėms.

Lankstumas mažoms įmonėms

Tai svarbi vieta, apie kurią retai kalbama. Reglamento preambulė tiesiai pasako, kad RVASVT reikalavimai turi būti pakankamai lankstūs, kad tiktų ir smulkiajam verslui, ir kad:

• tam tikrose smulkiose įmonėse svarbiausiųjų valdymo taškų identifikuoti neįmanoma, o kai

kuriais atvejais gera higienos praktika gali pakeisti jų stebėseną;

• reikalavimas nustatyti kritines ribas nereiškia, kad kiekvienam atvejui būtina skaičiais

nurodyta riba;

• reikalavimas saugoti dokumentus turi būti taikomas lanksčiai, kad **labai smulkios įmonės

išvengtų bereikalingo vargo**.

Iš to plaukia praktinė išvada: mažai kavinei nereikia tokio pat storio dokumentų kaip gamyklai. Reikia tikslių ir taikomų.

Registravimas

Reglamento 6 straipsnio 2 dalis: kiekvienas maisto tvarkymo subjektas praneša kompetentingai institucijai apie visas savo įmones, kad kiekviena būtų registruojama, ir užtikrina, kad institucija turėtų atnaujintą informaciją, įskaitant pranešimus apie ženklius veiklos pokyčius ir veiklos nutraukimą.

Atskirai numatytas patvirtinimas su bent vienu apsilankymu vietoje, kai jo reikalaujama pagal nacionalinius įstatymus arba pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004.

Ką prie to prideda Lietuvos taisyklės

Lietuvos higienos norma HN 15:2003 „Maisto higiena" savikontrolę aprašo konkrečiau:

• maisto saugos valdymui ir savikontrolei sudaroma specialistų grupė, o **mažose įmonėse

paskiriamas atsakingas asmuo**, kuris įdiegia sistemą ir atsako už jos funkcionavimą;

• ta grupė turi užtikrinti, kad būtų išanalizuoti pokyčiai: naujas produktas, pakeistos žaliavos,

technologija, įrenginiai, pakuotė, gamybos ar sandėliavimo sąlygos, darbuotojų kaita svarbiuose valdymo taškuose, pranešimas apie neatitiktį, nauji teisės aktų reikalavimai;

• maisto saugos užtikrinimo veiksmai turi būti registruojami;
• įrašai turi leisti atsekti produktą, ingredientą, jų tiekėją ir įmones, kurioms produktai

tiekiami;

• maisto tvarkytojai turi parengti greito nesaugaus maisto pašalinimo iš rinkos instrukciją,

kurioje numatyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir visuomenės informavimo veiksmai.

Neįpakuotą maistą tvarkantiems subjektams, išskyrus prekybos, pakavimo, laikymo, gabenimo, paskirstymo ir tiekimo įmones, numatyta ir laboratorinė savikontrolė, kurios būdai ir dažnis priklauso nuo maisto pobūdžio ir rizikos laipsnio.

Ką iš to darome mes

Paruošiame dokumentų rinkinį, kuris atitinka šią struktūrą ir yra pritaikytas jūsų veiklai: rizikos vertinimą, valdymo taškus, žurnalų formas, atsakomybių paskirstymą ir atšaukimo instrukciją. Kaip tai vyksta, surašyta čia, kainos čia.

Dokumentus pasirašote ir taikote jūs. Atsakomybė už maisto saugą lieka maisto tvarkymo subjektui.

DUK

Ar savikontrolė privaloma mažai kavinei

Taip. Pareiga taikoma visiems, kas vykdo maisto tvarkymo etapą po pirminės gamybos. Bet reikalavimai turi būti taikomi lanksčiai, atsižvelgiant į įmonės dydį.

Kiek principų yra RVASVT sistemoje

Septyni: rizikos identifikavimas, valdymo taškai, kritinės ribos, stebėsena, korekcinės priemonės, tikrinimo procedūros ir dokumentai su įrašais.

Ar užtenka turėti dokumentus segtuve

Ne. Reglamentas reikalauja procedūrą diegti, įgyvendinti ir vykdyti, o įrašai turi rodyti, kad ji veikia.

Ar reikia keisti dokumentus pasikeitus veiklai

Taip. Pakeitus produktą, procesą ar etapą, tvarką reikia peržiūrėti ir atitinkamai pakeisti.

Ar mažai įmonei reikia kritinių ribų su skaičiais

Reglamentas nurodo, kad reikalavimas nustatyti kritines ribas nereiškia, jog kiekvienam atvejui būtina skaičiais nurodyta riba.

Kas turi būti paskirtas atsakingu

Higienos norma numato specialistų grupę, o mažose maisto įmonėse paskiriamą atsakingą asmenį.

Ar reikia laboratorinių tyrimų

Neįpakuotą maistą tvarkantiems subjektams numatyta laboratorinė savikontrolė, kurios būdai ir dažnis priklauso nuo maisto pobūdžio ir rizikos laipsnio. Prekybos, pakavimo, laikymo, gabenimo, paskirstymo ir tiekimo įmonės iš šio punkto išimtos.

Kitos paslaugos